Andrius Kubilius apie Rusijos galią: tikėjome, kad parklupdysime ant kelių, o raketų – tik daugėja

ką sako ukrainiečiai apie rusų karinę pramonę ir jų tiekiamą produkciją rusijos ginklų panaudojimas ir tų skausmingiausių ginklų panaudojimas prieš kabų taip vadinam ar ne tų sklandančių bombų sklandančių bombų jis auga eksponentiškai kitaip sakant rusai pasigamina taip pat ukrainiečių vertinimu rusai daro didelę pažangą dronuose dabar jie yra ženkliai ženkliai taip sakant pasimokę ir ta prasme na jų karinę galią reikia vertint labai labai rimtai jau ne vieną kartą teko per šituos va tris metus karo nusivilti tokiom prognozėm kai būdavo prognozuojama kad jau čia tuoj va tuoj parklupdysim ant kelių kai jau sankcijas pritaikysim ir taip toli jau

viskas baigėsi jau nebeturi jie procesorių raketų nebepagamins raketų skaičiai tik didėja man labai dažnai vat primena 30 metų europą dabartinę situacija kai čerčilis vienišas bėgioja po britaniją ir po europą šaukdamas žiūrėkit į hitlerį hitleris ruošiasi karui prieš europą reiškia didina visą gamybą karinių ginklų ten laivyną stato tankus gamina ir taip toliau o europa nieko nedaro ko man trūksta tai tam tikra prasme tokio sisteminio dar matymo kad iš tikrųjų rusija prieš mus kariauja na tokį galima būtų pavadinti e totalinį karą jeigu putinui mes ir toliau demonstruosim savo na tam tikra prasme tokį abejingumą arba nepasirengimą gynybai

tai natūralu kad jam kils pagunda išnaudoti šitokias aplinkybes jūs tikit kad gali būt karas tarp rusijos ir nato valstybių arba tarp europos ir rusijos sveiki tv3 žiūrovai putino režimas ir rusija milijonais gamina dronus ir amunicija o europa apsimeta kad karas jos neliečia ir karo pramonė neužkurta taip kaip bent jau mes turėtume tad kaip europa yra pasirengusi karui ir ar iš tiesų mes esame nusiteikę kovoti su rusija jeigu taip atsitiks apie tai šiandien studijoje europos gynybos ir kosmoso eurokomisaras andrius kbiliis sveiki sveiki pone kabiliau atrodo kad krizės jus myli lietuvoje buvote vadinamas krizė premjeru nes kai

tiktai ateina krizė lietuvą ateina valdyti andrius kubilis na kai kurie sakydavo atvirkščiai yra a kai europai krizė na iš tikrųjų kalbame apie gynybą ir iš ti iš tikrųjų na tai yra toks suvokimas kad turėtų ateiti europoj kada gynyba turėtų būt pats svarbiausias dalykas jūs ateinat jai vadovauti kaip jums atrodo čia sutapimai ar vis taip myli tos krizė na tikrai nesimučia nagrinėt taip sakant to vos ne kaip čia pasakyt dievo piršto reiškia kodėl čia mane taip vis į tas krizes įsuka bet na turbūt akivaizdu čia nieko aš naujo nepasakysiu kad europa tikrai yra tam tikra prasme

dabar didelėi saugumo krizėj tai ne europa už tai yra atsakinga rusijos karas prieš ukrainą tą krizę sukėlė na ir ir ir taip sakant europos kontinente vyksta karas po kiek čia po turbūt geru 80 metų jeigu skaičiuot nuo 40 45 metų tai e m akivaizdu kad pati europa tokiam karui na jinai nesiruošė jeigu taip traktuot rimtai ir daug kas čia yra toks terminas e naudojamas kad europa gyveno naudodama taikos dividendus nu ir ypač po šaltojo karo pabaigos po 90-ųjų e subirrėjus sovietų sąjungai natūraliai buvo tokio atsipalaidavimo europoje daug kam atrodė kad čia mum patiem kažkuo čia

per per daug rūpintis nėra ko yra jungtinės amerikos valstijos kurios turi savo pajėgas ir europoj turi branduolinį skydą na tai dabar paaiškėja kad iš tikrųjų saugumo problemos tampa labai aštrios didelės tą rodo kad toks supratimas atsiranda tai tą rodo ir tas faktas kad štai įkurtas europos komisijoje komisaro gynybai postas bet ar tikrai su europa suvokė kad jos gynyba yra krizė nes man kartais toks i šoną susidaro vaizdas kai stebi kas vyksta viešoj erdvėj kaip yra formuojami biudžetai valstybių didžių ų didžiosios britanijos vokietijos prancūzijos neskaitant jau ispanijos portugalijos gal neminėkim nes ten iš viso visai kita

situacija tai atrodo kad na nėra to iki galo suvokimo kad krizė nu aš jau bent nu suprantama kad čia procesai tokie daug kur būna norisi kad jie greičiau vyktų bet evoliucija yra į tą pusę kaip aš sakau į kururtas yra komisaro postas evoliucija į tą pusę kad europoj atsiranda daugiau supratimo tai vat įkurtas komisaro postas na mano taip vadinamam misijos laiške tokiam programiniam dokumente kurį komisijos prezidentė kiekvienam komisarui įteikė pačioj pradžioj tai mano tame programiniam dokumente labai aiškiai yra įvardinta pirmasis darbas vat ką dabar ir ir ir ties ko koncentruojamės tai per pirmą 100 dienų

parengti taip vadinamą baltąją knygą apie europos gynybą ir labai aiškiai yra įvardina kad toji baltoji knyga turi atsakyti į klausimą ką europos sąjunga turi daryti kokias priemones turi įgyvendinti kad būtų pasiruošusi iš esmės galimai karinei agresijai baltoji knyga žiūrovams paaiškint ar ne tai yra knyga tai yra nuostatų rinkinys gairės kuriomis vadovausis ar ne eur jo tai čia nebus stora knyga europos sąjungoje įprasta kad nu jis net angliškai geriau skamba tai yra white paper lietuviškai kažkaip sunku išversti nu baltas popierius turbūt ne ar ar baltas laikraštis kažkaip ne šien tai št verčiam į baltąją knygą bet

tai gali būt apie 20 gal 30 puslapio dokumentas kuriame bus išdėstyta pagrindinės nuostatos ir kokios yra grėsmės o grėsmės aš jau sakau yra aiškiai įvardijama kad mes turim galvot apie e kaip turim būt pasirengę potencialiai karinei agresijai ir be abejo kalbam apie rusijos karinę agresija tai klausimas yra kaip ją atbaidyti atgrasinti tai tam reikia tikrai labai aiškiai parodyti putinui kad jisai nieko nepasieks kad mūsų gynybos potencialas tikrai yra yra yra stiprus na ir ir ir norint tai parodyti reikia įsivertint kur esam dabar koks yra mūsų potencialas ir koks jis turėtų būti kad tikrai galėtume atgrasinti

na tai čia yra jau ir iki mūsų padaryta nemažai įvairių analizių viena iš jų yra kaip tik neseniaai paskelbta paskelbtas buvusio suomijos prezidento ninisto raportas apie europos na taip sakykim engimą preperednė bendrai pasirengimą krizę ir ten kalbama tiek apie karinių krizių valdymą ir pasirengimą karinėm krizėm kitaip sakant pasirengimą karinėm agresijom bet taip pat ir apie tai ką būtų galima vadint turbūt civilinėm krizėm na uraganai žemės drebėjimai ir taip toliau tai štai kalbėdamas apie apie pasirengimą na atremti karinę agresiją prezidentas ninisto labai aiškiai sako kad skirtumas tarp to ką turėtumėm turėti kokį pasirengimo lygį turėtumėm turėti

ir ką dabar turim yra pakankamai didelis na tai akivaizdu jog norint tą tą atsilikimą įveikti na reikia reikia ir ir pinigų daugiau skirti ir tuos pinigus naudoti tam kad būtų pagaminta daugiau kaip tik karinių ginklų kurių reikia europai ir šituos tikslus ką reikia padaryti labai aiškiai įvardija nato organizaciją tai nes nato kaip tik visą turi sistemą ir ir karinės gynybos planavimo ir ir iš tų gynybos planų toliau e yra yra formuluojami taip vadinami gebėjimų tikslai nato gebėjimų tikslai kur yra gana tiksliai įvardijama kiek reikia papildomai tankų artilerijos šarvošių ir taip toliau na ir ir ir

ir čia jau bent jau kiek ir išspaud nors tai yra laikoma tam tokia nu paslaptim nato bet kaip visada žurnalistai viską sužino a ir ir prieš gerą mėnesį vokietijos vienam iš žinomų leidinių divelt buvo kaip tik atpasakota kokia yra dabar nato planai e kur nato tikisi kad tie planai bus patvirtinti kitų metų tai yra šių metų jau dabar e būsimajam suite kuris vyks vasarą hagoje ir yra įvardijama kad nato atsižvelgdamas į karo patirtį e planuoja kad reikia papildomai 49 brigadų nato dispozicijoj kad viso nato turėtų apie 130 brigadų kurias galėtų taip sakant vadovauti ir ir

ir tiem gynybos planam realizuot tai tai viena brigada yra apie 5000 kareivių reiškia papildomai 200 tenai 40.000 kareivių ir pusūio tankų t000 artilerijos papildomai reikia ir taip toliau ir taip toliau tai štai toliau jau mūsų uždavinys yra kaip europos sąjungos kadangi skirtingai nuo nato mes galime ir ir pasirūpinti papildomas papildomais pinigais europos sąjungos mastu jau mūsų uždavinys yra ieškoti būdų kaip padėti europos sąjungos šalim kurios yra ir nato šalys tuos planus realizuoti tai p kbiliau na ir pradėkim a kalbėt rimtomis temomis ir apie tai pašnekėkim kaip sekasi ar ne tą daryti jūs ar ne kai

gavote šitą portfelį na pradžioj ar ne gi a tokio nebuvo pradėkim nuo to jūs turėjot pats ar ne susikurti ir tas biudžetas kurį turite jis nėra didelis ar ne berods kiek 20 milijardų ne ne 10 milijardų išvo dabar jau jau ir jau išnaudota mil ir jau išnaudota taip bet kai šnekam apie tą jūsų funkciją pačią jūs ar ne gi nedubliuosit nato funkcijų ir europos sąjungos kariuomenės nekursit tai jūsų pagrindinė funkcija kokia karo pramonę pakelti iš esmės taip didžioji dalis yra susieta su karo pramone tai yra ką turime padaryti kad europos sąjungos šalys galėtų pasigaminti tuos

ginklus kurių reikia pagal nato parengtus planus mes patys planų nerengiam mes nesam karinė organizacija tai yra nato su visa ekspertize su su karine vadovybę sugebėjimais planuoti jie žino e jie žino ko reikia mes tikrai nesprendžiam tų diskusijų nedalyvaujam diskusijo ar dabar tankai svarbiau ar dronai čia vis tiek yra yra taip sakant karo žmonių ekspertizės reikalas mes turim kaip jau sakiau galimybę įsivertinti kokią yra karinės pramonės būsena šiandien ta būsena nėra gera nu tai čia vėl yra dar kiti raportai kurie praeitais metais buvo paskelbti europos komisijos prezidentės prašymu e buvusi ir europos centrinio banko pirmininko ir

vėlgi italijos premjero dragy raportas labai daug dėmesio skiria ir gynybos pramonei ir ten jeigu paskaityt tai na kritinių pastebėjimų apie gynybos pramonės būseną kad jinai yra fragmentuota kad jinai y ne negebanti konkuruot kad kiekviena šalis savo taip sakant yra užsidariusi e savo kiemelyje ir dėl ta pramonė turi turi didelių taip sakant trūkumų pajėgumų prasme tai ta situacija yra tikrai pakankamai pakankamai giliai išanalizuota ir aprašyta yra klausimas kaip ją kaip tą situaciją galima keisti kad iš tikrųjų europos sąjungos šalys galėtų vat per artimiausius čia ne ne negalim kalbėt apie dešimtmečius turim kalbėt apie artimiausius nu trejetą

penketą metų nes vėlgi europos sąjungos šalių tokių kaip pavyzdžiui vokietijos žvalgyba atvirai prognozuot kad rusija gali būt pasirengusi karui prieš europos sąjungos ir nato kartų valstybes iki 30 metų tai kitaip sakant va tuos kai kalbam apie ten 1200 ar 1000 ar ar pus000 tankų tai visą tą turim turim sugebėti pasigaminti per artimiausius penkerius metus tai dabar mes po kiekvieną klausimą ir eisim per tą karo pramonę a ku puikiausiai žinot kylio tuto ataskait ar ne kurioje sakoma kad rusija gali pasigaminti per pusmetį tiek amunicijos ginkluotės kiek visa vokietija turi iš viso savo kariuomenės sandėliuose ir taip

toliau tai ką tai rodo kad europos ekonomika yra atsiprašau europos karo pramonė yra silpna ir na jinai nėra čia kaip pasakyt jinai nėra mobilizuota neužkurta jinai nu galim taip kalbėt nėra užkurta tai aš negaliu pasakyt kad jinai neturi pakankam pajėgumu čia tas diskusijas mes toliau tęsim kaip tik ruošdami tą baltąją knygą bet nu yra yra kaip čia pasakyt yra tas amžinas klausimas kiaušinio ar vištos kas anksčiau tai pramonė labai paprastai sako sako mes negalim planuoti gamybos augimo jeigu mes neturim kontrakto tai tai neužtenka vat komisarui ar ar kažkam tai pasakyt žinot mum reikia daugiau tankų

tai pasakymas yra teisingas pradžia bet toliau yra klausimas labai paprastas pinigai kontraktai tai tiktai tada kai įmonės turės ilgalaikius kontraktus ir dar jiems geriau turėti juos kiek galima didesnės apimties tai gerai ir ir ir šalim kurios perka tuos ar ten tankus artileriją nes tokiu atveju gali tikėtis ir piges nės kainos jeigu eini su mažu užsakymu tai aišku kad tavo derybinė galia yra žymiai mažesnė jeigu jeigu visos europos sąjungos šalys susitartų ir ir ir eitų į europos pramonę ir sakytų mum reikia 1000 tankų tai akivaizdu kad tokiu atveju derybinė galia būtų žymiai didesnė šalių narių tai

štai tie dalykai juos juos reikia sudėlioti ir kaip sakau čia priekaištauti pramonei kad jūs nepagaminat jūs gaminat dabar žymiai mažiau negu minna rusiją na tai čia klausimas kam kam gali ar ar turi priekaištauti pramonę ar turi priekaištauti nacionalinėm vyriausybėm kad jos nesumobilizuoja reikalingų pinigų nesukelia papildomų lėšų ir neina į pramonę su aiškiais užsakymais e kad būtų kurie kurie leistų šalim narėm pasiekti būtent va tų nato labai aiškiai formuluojamų tikslų kiek reikia turėti kokios ginkluotės kiek reikia turėti kariuomenės kad būtų galima apsigint nu tai tokį pavyzdį ir noriu pateikt didžiulis koncernas europos europos gynybos pramonės k

ns kuris prancūzijoj veikia ir vokietijoj turi vokietijoj ar ne a tą įmonę kuri gamina leopard tankus bokerius ir taip toliau buvęs vadovas kuris praėjusį mėnesį išėjo į pensiją a frankas haunas davė interviu kuriame pasakojo kaip viskas vyko nuo pat 2022jų metų kada na rusija įsiveržė į ukrainą didžiuliu mastu ką jis sako kad iš esmės nors ir buvo paskelbta ta didžiulė pokyčių politika kurią kancleris šolcas paskelbė ir taip toliau tačiau pramonė neužkurta iki pat 2024-j metų tiktai 18 tankų užsakyta kurie buvo pakeisti vien dėl to kad buvo išsiųsti į ukrainą ir tiktai 24 metais 105 leopard

tankai užsakyti tai rodo kad jokios skubos europoje tuos vat dvejus metus nebuvo ar ne jūs matot tą pažiūrėjęs tą tą paveikslą na tai čia aš negaliu taip sakant vertinti vokietijos valdžios sprendimų yra yra turbūt iš tikrųjų ir patys vokiečiai gana kritiškai vertina patį savo pasirengimą dabar rinkim ateina tai kritikos tikrai ten daug yra jo tai jie tarpusavy taip sakant aiškinasi nors kas man toks visą laiką paradoksas kad pats populiariausias politikas ir ne tik tarp socialdemok atų bet ir tarp turbūt ir ir taip sakant lyginant ir su kitais kitų partijų atstovais tai vienas iš populiariausių yra

gynybos ministras pistorijus kurį jau všia mes lietuvoj gerai žinom dažnai lankosi rūpinasi vokietijos brigados kūrimu ir kuris kalba ir ir veikia labai ryštingai tai ir toj pačioj vokietijoj yra skirtingų skirtingų sakykime srovių tai aš nenoriu čia sakyti kad a bet vėlgi tai tik patvirtina tą pačią mano mano jau sakytą tezę kad problemos prasideda nuo to kiek atskiros valstybės arba ar vyriausybės kiek jos dabar sugeba sutelkti lėšų tam kad galėtų užsakyti reikalingą reikalingą ginkluotę bet žiūrėkit čia sustokim ar ne apie užsakymus kalbant kodėl tų užsakymo tiek nebuvo na pavyzdžiui tas pats ar ne va gynybos to

pramonės koncerno vadovas sako jeigu aš būčiau patekėjęs šols žodžiais tai sako dabar mano įmonė bankrutuotų nes mes tikrai gebėjome gaminti ir būtume prigaminę į garažą taip sakant į kiemą ar ne bet sako nieks nepirko jų tai kaip tada tikėti tais žodžiais na jis pateikia pavyzdį a prancūzijoj cezario a haubbicas gali sako mūsų dabar yra pajėgumai galim pagaminti po šešias per mėnesį galėjom sako prieš 10- 155 metų pagaminti po vieną per dieną nu ženkliai didesniais kiekiais bet sako tiesiog nėra užsakymo kodėl politikai neužsakinėja na tai čia tai vėl mes tą patį klausimą turbūt nagrinėjam vėlgi yra

skirtingų skirtingų situacijų tai e mes gerai žinom pavyzdžiui kaimynę lenkiją kuri dabar investuoja į gynybą tikrai nemažai turbūt jau virš 4% ir ir žinom kad jie ir dideliais užsakymais perka ginkluotę ir ir ir ir kitą sykį yra na taip sakant vertindami bendra situacija ieško tų ginklų ne tiktai europoje bet ir pavyzdžiui tankus perka pietų korėjoj nes pietų korėja greičiau gamina tankus negu negu europos įmones ir gerus tankus e tai turbūt yra skirtingai tų vyriausybių šiandien laikysenai natūralu kad mes šito taip sakant rusijos kaimynystės šalys mes labiau esam susirūpinę gynyba ir daugiau į tai investuojam negu

toliau esančios šalys bet a kaip jau ir sakiau atsiranda aiškus matymas kad europos sąjungai reikia bendrai kolektyviai žymiai daugiau dėmesio skirti gynybai tai todėl yra ir įvairių diskusijų ir apie papildomus finansus kad šalys turi kad negalim laukti nes na kaip žinia europos sąjungos biudžetai yra tvirtinami kas septyneri metai ir dabar sekantis biudžetas bus tvirtinamas 27is metais ir pradės veikt 28is čia lietuva vaidins svarbų vaidmenį per savo antrąjį pirmininkavimą kaip tik 27 metais tai yra tikėtina kad ten bus daugiau pinigų skirta gynybai negu dabar nes dabar gynyba yra tik 10 milijardų biudžete bet negalim laukti iki

28 metų todėl todėl jau dabar vyksta diskusijos kad ir tą kalba tas pats premjeras dragis savo raporte jo skaičiavimu kad būtų gerai gynybą įdėti papildomai artimiausiu metu apie 500 milijardų eurų skaičiuojant kad tai vat per tokia investicija būtų reikalinga artimiausiam dešimtmečiui tai tų diskusijų tikrai yra kitaip sakant susirūpinimas jisai birsta ir galimais veiksmais gal dar per mažai tų veiksmų bet aš ne nesiimčiau nesiimčiau labai kritiškai vertint nes iš tikrųjų na vat šitos komisijos darbo pradžia šitos komisijos programoje gynyba yra vienas iš svarbiausių prioritetų tai aš tikiuosi kad tai kad tai ir kad tai pavyks ir

realizuot bet savo berlyno kalboj pone kabiliau jūs šnekėjot apie tą big bang didžiojo to sprogimo teoriją tai reiškia kad na neužtenka po truputį susirūpint ar ne reikia na iš esmės pakeisti mąstymą ir iš karto daug pinigų įdėti gal galit paaiškint ką tai reiškia tas didysis sprogimas nu tai aš čia nieko aš tiktai taip pavadinau nu tokio metaforiškai kad jeigu iki šiol mes ta gynyba rūpindavomės toks na žingsnelis po žingsnelio didėdavo ir ir finansavimas ši tiek nu kad ir paimkim lietuvos pavyzdį ir ir ir tų ginklų gamyba gal šiek tiek augo na čia galim galim prisiminti

pavyzdžiui kaip pavyzdį m karui prasidėjus europos sąjunga pažadėjo ukrainai milijoną artilerijos vėlinių per metus duoti bet nes paaiškėjo tada kad pagamina visą europos sąjungos įvairios įmonės e tiktai 300.000 vienetų artilerijos viedinių per metus na tai tada europos sąjunga ėmėsi veiksmų buvo patvirtintos kelios programos buvo skirta pinigų nelabai dideli pinigai bet jie padėjo europos sąjungos pramonei e na užkurti savo mechanizmus e ir dabar jau kitų metų pabaigoj yra akivaizdžiai skaičiuojama kad bus pagaminama apie 2 milijonai artilerijos vedinių per metus tai tas augimas yra pakankamai ryškus ar jis galėjo būt greitesnis čia galim diskutuot bet į tą

pusę yra einama na tai aš vienintelį dalyką kur aš sakau kad kodėl reikia kad negalima tokiu na labai palengvu tempu visko planuoti kad reikia reikia tokio big bang tokio didžiojo sprogimo e a veikimo dėl to kad iš vienos pusės mes aiškiai žinom kad turime nemažų trūkumų savo gynybos pajėgumuose tą įvardija vat ir ir prezidentas ninisto ir tą rodo ir ir nato planai ir tuos trūkumus turim įgyvendinti per artimiausius penkerus metus ir tą turim sugebėt parodyti tam pačiam putinui ir dabar parodyti kad mes tikrai turim planus kad mes mobilizuojamės kad mes sukeliam pinigus kad mes užkuriam

pramonę tam kad įtikintume putiną kad jis nebandytų vėl kokios nors savo karinės avantiūros prieš kurią nors europos sąjungos šalį tai čia yra mūsų interesas nes na mes čia galim spėliot jeigu putinas kaip prognozuoja vokiečiai būtų pasirengęs agresijai tai kur ta agresija būtų nukreipta bet akivaizdu kad tai būtų nukreipta į kažką tai iš artimiausių kaimynų tai mes turim tuo tuo būti suinteresuoti ir todėl na aš ir bandau visur tą kalbėti kad kaip sakant reikia visai kitokio požiūrio reikia eiti su dideliais užsakymais reikia kad tą suprastų šals narės reikia kad tą pamatytų labai konkrečiai ir pramonė kad

jinai irgi pradėtų labai aiškiai planuoti ką jinai turi padaryt nes pavyzdžiui na jeigu mes sakom reikia 1500 tankų ir europoj dabar geriausi tankai čia visi žino leopardai bet jeigu pasižiūrėti į jų dabartinę statistiką tai kaip jūs sakėte va ten kokie yra užsakymai vokietijos ar ar kažkurių kitų valstybių ir bendra gamyba yra apie 100 tankų per metus tai mes negalim su tokiais tempais laukti ten iki 40ų metų kada mes turėsim pagamintus tą 15us00 tankų mes negalim tikėtis kad nu kad galėtumėm paprašyt putino atidėkit savo agresijos planus iki iki tada malonus mes dar nepasiruošę jo nu tai

čia toks liūdnas jumoras e tai štai va tas big bang yra kad per artimiausius penkerius metus mes turim labai aiškius tikslus didelė apimties tikslus ir juos turim sugebėt realizuot o kaip tai vat galėtų įvykt ar ne sako didelė apimtis tai ką valstybė susivienytų turėtų būt bendri pirkimai nes ja užsiminėt ar ne kad būtų pigiau taip turėtų būtų tai dabar irgi kita kita programa kurią europos komisija pradėjo įgyvendinti dar iki iki mano atėjimo į tą postą tai skatinimas bendrų pirkimų ir pasirodė kad su nedideliais pinigais paskatinant šalis tartis dėl bendrų pirkimų iš tiesų to intereso atsiranda

nemažai e dabar kaip tik prieš porą mėnesių įvyko pirmieji pirmieji taip sakant a konkursai va tam bendrų pirkimų įvairiem pasiūlymam svarstyti pasirodo susidomėjimo yra nemažai tai tai vien tas jau rodo kad šalys gal ir pradeda suprasti kad einant pavieniuj ir nu kaip ir lietuva dabar ten perka nežinau kiek mes ten tankų perkam ar 20 40 jo nu tai tai vis tiek nėra pats didžiausias užsakymas tai tai turbūt šalys pradeda suprasti kad einant kartu iš tikrųjų yra daug pridėtinės vertės kurią gauna būtent tos pačios šalys eidamos kartu iš vienos pusės tai yra didelė pridėtinė vertė pramonei

nes jin gauna ilgalaikį užsakymą ir didelės apimties jin tada turi galvot kaip jinai tai realizuos tai gali padėt pramonei ir konsoliduotis ir ir apsivienyti ir ir kurti tada tos pačios rūšies ginklą to paties standarto bet pone kupliau ar tai nėra utopija nes dabar žiūrint kad pramonė galėtų apsivienyt arba bent jau nu atrodo kiekviena valstybė tempia a į savo pusę paklodę kai tiktai koks užsakymas savo pramonej aišku daugiau dėt pinigų ne kiti ir tas yra aišku kaip ir suvokiame tai yra nacionaliniai interesai ir europa nėra pasmerkta visą laiką na nesutarti dėl to nes kiekviena šalis žiūrės

savo interesą na tai žinot čia klausimas yra kiek kiek europos sąjungos šalis suvoks tą grėsmės laipsnį tai nes manou tai yra pagrindinis dalykas kas gali keisti kaip sakant politikų galvojimą kol nebus realios grėsmės tol gal ir n suvoks tai ta grėsmė tai taip nu tai kol kol yra taika kol viskas ramu nu tai kam čia kažkuo tai rūpintis tai tai dabar tos grėsmės suvokimo atsiranda vis daugiau kaip aš sakau čia jau ne mes kalbam kalba vokietijos žvalgyba paskaityt galima vat paskutinę nato generalinio sekretoriaus marko riūės kalba kalba lygiai tą patį ką ir aš kalbu labai

labai reikšminga jo kalba tik jis vartoja ne ne big bang metaforą o kalba apie kvantinį šuolį palaukit jeigu jūs kartu vakarine vat aptarėt viską prieš k viens kitam ir pasakėt ką reiks sakyt ne tai jo tai turėjom turėjom turėjom gerą gerą visiškai pokalbį ir kaip tikis aišku kitą dieną kalbėjo bet ta kalba jau jo buvo akivaizdu kad pasiruošta ir iš anksčiau bet na tas tas supratimas jis ateina kad iš tikrųjų turim turim nemažus iššūkius bet tie iššūkiai yra įveikiami čia nėra tokio beviltiškumo nereikia nereikia taip sakant galvot viskas čia rusija visus čia sutriuškins ir ir

ir ir sudoros visą laiką reikia atsiminti tą paprastą faktą kad europos sąjungos bendras ekonominis pajėgumas matuojant bendro vaidaus produkto e pagaminamu kiekiu per metus yra maždaug 10 kartų didesnis negu rusijos tai rusija yra milžinas muolinėm kojom na taip jie dabar yra visą savo ekonomiką pastatę ant tos karinės ekonomikos bėgių ir ten štampuoja a ir tankus ar ten juos remontuoja antro pasaulinio karo laikų senus tankus modernizuoja šiek tiek ir tie skaičiai tikrai yra pakankamai tokie na paliekantys įspūdį vat ką tas pats iš tikrųjų ką jūs jau minėjot kilio institutas parodo vieną faktą kad per šešis metus

rusija pasigamina tiek kiek per šis mėnesius pasigamina tiek kiek visa v kiek vokitija turi savo savo visuose arsenaluose e tas pats pats nato generalinis sekretorius rute vartoja kitą skaičių kad rusija per keturis mėnesius sugeba pasigaminti tiek kiek visa europos karinė pramonė pagamina per metus laiko kitaip sakant keturis kartus greičiau re keturis kartus taip tai keturi su vienu santykis tai tie skaičiai jie palieka įspūdį bet kaip aš sakau jeigu žiūri bendrai ekonominį visą potencialą tai europa tikrai yra ekonomiškai stipri na jinai turi savo pramonę irgi mobilizuoti mobilizuoti gynybai tai aš maža smk tuos pinigus naudoja ne

karo pramonei o savo komfortui ir gerovei kurti tą reik pripažinti tas tas vėlgi yra turbūt čia nieko nieko nieko tame nėra keisto bet aš kaip sakiau požiūris jisai keičiasi ir ir šitoj vietoj na klausimas klausimas iš tikrųjų vat ką kas artimiausiu metu ir ir man atrodo ir bus svarstoma tai yra iš tikrųjų kaip kaip milizuotis kaip padėt šalim narėm kur atrasti tų papildomai pinigų kaip leisti šalim skolintis daugiau nes dabar vėlgi yra daug apribojimų apie finansus dar truputėlį pašnekėsime bet oš šnekant apie standartizaciją kas yra ką sako ekspertai kad na iš tikrųjų daug tos pačios

ginkluotės rūšių gamina europos sąjungoj ir tikrai yra vargas ukrainiečiai tą jau įrodė kada gauna paramos įvairios ir kai jiems reikia dirbti su su skirtingom sistemomis yra sunku ar turit planuose tą tokį kad na reiktų jeigu tankai tai turėtų maksimum būt gal kokių dviejų rūšių jeigu chubbetas irgi gal tiek pat na kad būtų lengva dirbti nes tai yra standartizavimas atpigina gamybą tai ir atpigina gamybą ir atpig nu ir ir ir padaro efektyvesnį vartojimą visiškai akivaizdu tai tai kaip jūs jau minėjote kad va ta ukrainos padirtis man atrodo jinai labai ryškiai atskleidžia standartizavimo problemas kad ukrainiečiai gauna

įvairių rūšių reiškia europoj turbūt kiekv nu kiekvieną didesnė ekonomika kiekviena didesnė šalis gamina savo haaubicas visos jos yra to paties kalibro 155 ar tai būtų cezar jou tai gerai jo tai jo tai tas gerai bet ar tai būtų cezaris ar tai būtų vokiečių jo ar ar lenkų nebeatsimenu kaip jin ten vadinasi a ar švedų jo visos jos visi visi yra tie taip sakant atrodytų nu tai ką tas pats vamzdis tą patį dedi artilerijos viedinį ir šauni pasirodo ne ukrainoj paaiškėja kad kiek kiekvienam tam vamzdžiui nors ir tas pats kalibras bet svėdiniai vienas kitam netinka cezario

cezario artilėijai reikia cezario šovvinių ten vokiškom vėlgi haubbicom reikia vokiškų šovvinių na tai akivaizdu kad tai padaro problemą ir ir čia na nato standartų žymiai tikslesnis įgyvendinimas tikrai yra vienas iš iš iš tikslų kurio nuosekliai sieksime ir čia vėlgi negalima kalbėti apie kažkokius tai europos sąjungos standartus e turim turim labai aiškiai suprasti kad na nato yra ta organizacija kuri šioj vietoj ir nustato pačius pagrindinius standartus antras dalykas vėlgi aš matau būtent to big bank požiūrio naudą šitoj vietoj jeigu sugebėtų europos sąjungos šalys susitarti kad einam ir perkam didelį kiekį vat reikia tūančio tūstančio tų pačių

e artilerijos platformų halbicų einam ir perkam nu dviejų rūšių sakykim ne ne ne ne dešimties rūš konkursas ar ne paskelbtas ir laim pasam konkursą laimi dvi įmonės nu trys įmonė galim galvot kad čia palikt konkurenciją tai reiškia kad kitos tai nereiškia kad uždarysim kitas įmonė tai reiškia kad reikia padėti tom kitom įmonėm pereiti irgi prie panašių standartų ar tai būtų ten cezario ar habicų ar dar kažkokie tai standartai ir gaminti to paties taip sak sakant to paties modelio reikalingus ginklus tai tokiu būdu mano įsitikinimu vyktų ir ta ir tai ką aš vadinu pramonės konsolidacija sveika

konsolidacija ko ką dabar pastebi tas pats dragis kad visa pramonė yra labai fragmentuota kitaip sakant susiskaldžiusi tai prasidėtų natūrali konsolidacija nes norint pagaminti tokį didelį užsakymą reikia taip sakant apsijunginėti viena įmonė nepajėgs to padaryti antras dalykas tokiu būdu atsiras ir ir visa taip sakant standartizacija žymiai lengviau įvyks kadangi liks du trys modeliai kurie bus gaminam tai šitoj vietoj na tą tą pridėtinę vertę tokio big bang požiūrio aš matau kaip labai reikšmingą ne tiktai padedančia šalim pasirūpinti tuo kad artimiausiu metu mes įgytumėm tuos gynybinius pajėigumus kuriuos turim turėti bet tai leistų kartu ir įveikinėti tas pramonės

visos rinkos problemos kurios vat kaip jau čia kalbėjau yra aašytos dragė aš dar pasižiūrėjau dabar visai nesenai kažkaip nuklydau per per kalėdas į skaitymus m tai prancūzijos toks buvo labai reikšmingas irgi ir daug kas jį jį kaip pavyzdį rodo vat kaip turi atrodyt baltoji knyga tai prancūzijos gynybai skirta baltoji knyga publikuota 2009is metais didesnio mastelio 300 puslapių bet kas įdomiausia kad kad ten skaitai apie gynybos pramonės būklę jų taip sakant vertinimas lygiai tas pats ką rašo dragis apie dabartinę būklę kitaip sakant per 15 metų nieko pozityvaus gynybos pramonės reikaluose europoje neįvyko tai rodo vėlgi kad

na nebandant spręsti tokiais stambiais veiksmais tų problemų jos liks tokios pačios o europoj gal reiktų pirkti mažiau ginklų iš amerikos apie tai daug diskutuo yra nes iš tikrųjų europiečiai perka galbūt tam tikrų technologijų neįmanoma pakeist bet kurias įmanoma ar europai būtų naudingiau jeigu pinigai ir liktų europoje europos gynybos pramonėje na aš bent jau traktuoju kad ir ir čia man atrodo ir mūsų gynybos ekspertai turėtų tą irgi labai gerai suprasti nes na čia ne paslaptis lietuva perka gana daug ginkluotės iš jungtinių amerikos valstijų tą daro ir kitos čia mūsų regionoš is daug kas lenkai pavyzdžiui jo

daug kas tą daro dėl na tokių geopolitinių motyvų kad išlaikyti jungtinių amerikos valstijų tokį saugumo taip sakant skietį nu arba atėjus donaldui trampui kuris sako jeigu neperkat iš mūsų bus blogai tai tai tas yra tas yra žinoma ir čia ne aš nenoriu sakyt kad tai yra absoliučiai blogai bet bet man atrodo reikia vertinti vat būtent ir to ninisto raporto e prasme na ką ką reiškia pasirengimas agresijai tai mano imo pasirengimas agresijai reikalauja skirti dėmesį keturiem faktoriam vienas tai yra įsigyti ginklų kurių reikia gynybai iš anksto nu vat eini ir perki sukeli pinigus eini perki ginklus

kokių tau reikia tankų artilerijų ir taip toliau ir čia galbūt net ir per daug negalvoji nu iš kur gali pirkt iš ten perki reiškia arba arba prid va tą politinį motyvą kad reikia pirkti iš jungtinių amerikos valstijų nes reikia reikia išsaugoti taip sakant jų buvimą čia antras faktorius be abejo kuris yra taip pat visiem turbūt gerai suprantamas tai yra tai ką galima vadinti kariniu personalu kitaip sakant kariai paruošti kariai kuriuos galima mobilizuot ir tuo užsiima čia jau gal tiesiogiai pačios šalys narės čia europos sąjunga per daug tame nedalyvauja trečias resursas kurį reikia turėti tai yra

tai ką būtų galima vadinti karine log istika arba karinis mobilumas vat keliai k taip sakant kad ginklus galėtum atvežti į vietą na ir ketvirtasis kurį aš taip sąmoningai visą laiką bandau labai aiškiai pabrėžti tai yra pačios karinės pramonės gebėjimas remontuoti atstatyti ginklus karo metu gaminti naujus vietoj vietoj sunaikintų e ir toks pajėgumas reikalingas būtent karo metu nes kuo arčiau yra šalia bet karo fronto tuo yra geriau tai be abejo nes kitu atveju na vat patys amerikiečiai yra suskaičiavę kad e ir man tas labai aiškiai parodė kokia prasmė yra vat kad tu turi turėti karinę pramonę

kažkur ne netoli nuo nuo fronto a tai jie yra suskaičiavę padarę tokį na vieną iš tokių vadinamų karinių žaidimų simuliacijų vat ką daro war game simulation e jie pasiskaičiavo pažiūrėjo kas kas atsitiktų su jų 15 sunkiųjų brigadų e tuo atveju jeigu tokiom brigadom reikėtų dalyvauti tikram kare ne ne ne afganistane ne taikos palaikyme bet vat kaip su rusija kinija ar ne kaip su kaip ukrainoj tai tai jie žino maždaug čia nėra turbūt karo ekspertai gerai žino koks maždaug yra tokiu atveju praradimų tempas kiek tavo technikos yra sunaikinama mūšio mūšių metu tos kurią tu turėjai nusipirkęs

iš anksto prieš prasidedant karui na ir jie žino taip pat savo savo pramonės pajėgumus ką jie gali vat atstatyti ir jų skaičiavimas šituo metu parodė kad tokiu atveju per 10 mėnesių iš 15 brigatų liktų dvi kitaip sakant tokie yra praradimų tempai žymiai didesni praradimų tempai negu gamybos tempai šiandieninėj šiandieninėj amerikoj nes ir amerikoj pramonė irgi yra prastesnės būklės negu buvo prieš 20 metų be abejo tai tai tas tik rodo sakau kokia yra mąstelia ir ką turi turėt omeny kad tai ką tu nusipirksi prieš karui prasidedant ką tu turėsi sandėliuose tai tau užteks nu nežinau mėnesiui

kažkokiam tai labai ribotam laiko tarpui ir toliau tau tavo tavo gebėjimas pagaminti ar ar remontuoti netgi tą pačią techniką tampa vienu iš svarbiausių tavo tavo gebėjimu karo metu taip sakant atlaikyti atlaikyti visus išbandymus tai dėl to rūpintis savo karine pramone reikia ne dėl to kad mes čia norim nu kažkokiu protekcionizmu užsiimti kad va nebepirksim čia mes amerikiečių ar ar kažkieno kito technikos bet tam kad tu turėtum išvystytus gamybos pajėgumus kažkur netoli nuo nuo nuo potencialios konflikto ir galėtum nuolat užtikrinti tiekimą kad galėtum kovoti tai šitoj vietoj aš tiktai vieną dalyką sakau na man atrodytų kad

nėra taip svarbu kas gamins europos kontinent tą karinę techniką kuri yra reikalinga ar tai būtų vokiečių įmonės ar prancūzų ar lietuvių ar lenkų ar amerikiečių pavyzdžiui jeigu jie yra įsisteigę europoj ir jie čia gamina tai aš nematau didelio skirtumo pavyzdys lenkai galėtų būt ar ne kurie pietų korėjiečius iš pietų korėjos perka tankus chbicas ir nu ir tuo pačiu siekia pritraukti kad gamykla būtų lenkijoj tam kad galėtų gamintis atsargines dalis ir taip toliauč tai čia vienas pavyzdys antras dalykas tikrai kol kas europos pramonė negamina kai kurių ginklų iš viso kuriuos perkam tiktai iš iš jungtinių amerikos

valstijų ar ar iš tos pačios korėjos ir tai yra tie na tolimo tikslaus šaudymo ginklai reiškia visi ten atakamse jo ir ir panašiai tai čia vienas dalykas na kas kur iškyla problema ir kur daugiausia diskusijų vyksta tai tą irgi pamatėm ukrainos pavyzdžiu nes ypač amerikiečiai jeigu jie tiekia savo ginklus arba jie net jeigu jie tiekia kažkokias sudėtines dalis europoj gaminamiem ginklam jie pagal jų įstatymus pagal vadinamą aitar reguliavimą dėl dėl visų intelektinės nuosavybės teisių ir ir ir ginkluotės neplatinimo reguliavimu jie jie privalo įvesti pakankamai griežtas sąlygas ir tos sąlygos bendrai tam ginklui kuris yra pagamintas

tokiu atveju kažkur tai europoje tos sąlygos yra skirtos dviem dviem dviem kryptim viena tai yra labai aiškus reguliavimas kur tokius ginklus galima ar negalima eksportuoti ir antras kur tuos ginklus galima arba negalima naudoti tai va čia ir buvo tie pavyzdžiai kai kai didžioji britanija pateikė raketas storm shadows ukrainai o ten kiek aš suprantu naudojami amerikiečių procesoriai čipsai ir tuo atveju ukraina neturėjo teisės panaudoti tų raketų na smūgiuojant nusitaikantti kažkokius objektus rusijos teritorijoj tol kol jungtinių amerikos valstijų administracija nedavė tokio leidimo lygiai tokios pat raketos gaminamos prancūzijoje skalp ir nenaudojančios amerikiečių procesorių pateiktos ukrainoj ir suteikus

prancūzijai leidimą naudoti kaip ukrainiečiai nori e vat ir visas skirtumas iš kur atsiranda o žiūrėkit a užsiminėm apie ukrainą buvot neseniai kijeve a ką sako ukrainiečiai apie rusų karinę pramonę ir jų tiekiamą produkciją ar ten jos trūksta ar ne nes iš tikrųjų j yra tokios dvi pozicijos vienoj ar ne sakoma kad rusijos karinė pramonė gerai užkurta ir tikrai gerai dirba kiti sako na čia gal ilgai tas netrūks ir rusai čia greitai išseks ir čia na viskas pasibaigs ir rusija kažkada vis tiek turėtų na a žlugti toj karinėj pramonėj kaip yra iš tiesų na kol kas

tai ką mum rodė ukrainiečiai statistiką tai rusijos ginklų panaudojimas ir tų skausmingiausių ginklų panaudojimas prieš kabų taip vadinam ar ne tų sklandančių bombų sklandančių bombų jis auga eksponentiškai kitaip sakant rusai pasigamina taip pat ukrain ečių vertinimu rusai daro didelę pažangą dronuose nors mes labai dažnai traktuojam kad na ukrainiečiai labai gerai kuūrė naujus dronus pačių ukrainiečių manymu iš tiesų rusai tikrai neatsilieka modernizuodami dronus o kai kur net ir lenkia ukrainiečius ir visi ką mes kalbam apie dirbtinio intelekto naudojimą dronų dronų taip sakant technologijose visa tai rusai irgi turi e kas dar rusai na akivaizdu kad rusijos

kariuomenė taktine prasme irgi yra pakankamai ženkliai modernizavusi savo taktinius veiksmus lyginant su tuo kaip atrodė rusijos kariuomenė 22 metų vasario mėnesį nu kai tokie minėėjo į kijevą ir ir ir buvo su sumušti ir sutriuškinti ir atstumti dabar jie yra ženkliai ženkliai taip sakant e pasimokė ir ta prasme na e jų karinę galią reikia vertint labai labai rimtai dabar ekonomine prasme kiek ilgai jie dar gali tęsti ir kas čia su jais gali įvykti tai čia gal galim skaityt kokių tik nori vertinimų ir yra kur pranašystės kad 25 metais jau ta galia pradės birėti yra yra ir

ir kiti sako kad na iš esmės tie dideli skaičiai ar ten tankų ar ar kitų rusijos pramonės gaminių yra vėlgi tam tikra prasme toks apgaulingas burbulas nes realiai rusai traukia iš iš sandėlių ar muziejų ten antro pasaulinio karo tankus juos ten perdažo ir ir siunčia į frontą ir ir kad tie sandėliai baigėsi tai aš tikrai nesiimu spėliot aš tiktai tiek galvoju na aš atsargiai vertinu visas visus tuos prognozė kurios na kurių norėtųsi kad jos būtų kad jos įvyktų kur kur prognozės kad čia rusijos galeta pasibaigs nes na jau ne vieną kartą teko per šituos va

tris metus karo nusivilti tokiom prognozė kai būdavo prognozuojama kad jau čia tuoj va tuoj parklupdysim ant kelių kai jau sankcijas pritaikysim ir taip tolič jau viskas baigėsi jau nebeturi jie procesorių raketų nebepagamins raketų skaičiai tik didėja tai šitoj vietoj na turim ruoštis prastesniem scenarijam visada yra geriau galvot apie prastesnį scenarijų ir šiuo atveju galvot apie tai kad rusija savo tą karinę gali dar gali išlaikyti ne ne ne ne trumpą laiką ir ir čia klausimas iš tiesų kurį vat ir kieve kėlėm ir kuris na natūraliai kai tu matai tą eksponentiškai augančią kai kurių ginklų a rusijos

ginklų vartojimą ir iš kitos pusės visi kalbam apie tai kad na iš tikrųjų ir ukrainiečiai jaučiasi kad tikrai karas juos yra labai stipriai išvarginęs ir emociškai ir ir fiziškai ir ir ir tas noras eiti ir siekti taikos taikos na pagal ukrainos sąlygas per galią ir taip toliau čia jau atskira tema kaip tą galima pasiekt bet visą laiką paskui iškyla klausimas na gerai tai taika vat ateina įsivaizduokim gerąjį scenarijų vat šiais metais pasiekėama taika tai aš natūraliai klausiu ukrainiečių kaip jie vertina ar ar jie ar jie galvoja kad rusija nustos gaminti tuos ginklus atsakymas buvo visų

vieningas ne reiškia rusija tęs toliau gamybą ir tada tie ginklai jau bus kaupiami sandėliuose kažkokiam kitam įvykiui ir va čia tada klausimas koks tas kitas įvykis ir kad praktiškai žinom tą atsakymą koks tas įvykis tai taip čia galima liūdnai pajuokauti bet tai va tą tą reikia turėt omeny gerai bet o kai kalbam apie pinigus pone kabiliau na šnekam ar ne apie pramonę jūs ar ne bandote aš kaip suprantu pabudinti europiečius kad jie na susivoktų ir tą grėsmę suvoktų ir suprastų ar jūs matote kad europos sąjunga gali iš savo bendrų pinigų finansuoti karo pramonę kad nebūtų

atskiros valstybės bet bendrai vat sakyt imkim ir tai aš čia ta diskusija tikrai jinai vyksta čia nieko naujo kaip tenai susiklaustys pamatysim labai svarbus dabar prasidėjęs lenkijos pirmininkavimas europos sąjungoj yra kritinės svarbos kaip tik labai tinkamu metu taip sakykim lenkija imasi pirmininkaut ir ir kas yra svarbu jų toks ai šūkis pirmininkavimo pažiūrėjau čia ir ir donaldas tuskas kaip tik vat sausio pirmą dieną tą šūkį paskelbia security europe reiškia saugumas europai tai tai aš tikrai tikiu kad na lenkija tikrai gerai supranta visus iššūkius tenkančius saugumui tai jų pirmininkavimas čia yra labai reikšmingas iš kitos pusės akivaizdu

kad ir nato balsas yra vėlgi labai svarbus galvojant apie finansinę pusę tai spėju iš iš iš to paties marko riūtės kalbų na papildomai čia ir trumas dar vis pasako kad čia jau reikia jau taip sakant nebe nebe nebe 3% 3 su5use pagal jo minimumas an ne o šiaip penkių būtų ger jau penkių reikia tai na tai aš čia nesiimu spėlioti kiek tas jo balsas aš vis sakau kad na mum reikia didinti savo finansavimą gynybai ne dėl to kad trampas to reikalauja o dėl to kad yra toksai putinas ir idealu kad tai būtų ne procentais o

tikrais pajėgumais skaičiais tai bet aš tikiu vieną dalyką kad tikrai matyt nato artimiausiam va tam ateinančiam samite kuris vyks vasarą priims sprendimą dėl dėl to minimumo jau jau bus nebe 2% o o tikrai ten tr viskas tvarko europos sąjunga jau gali skirt tam tikrą kiekį pinigų žykliai didesnį negu jūsų portfelyje dabar yra jo tai aš tiktai noriu kad čia suprastumėm tą pinigų pinigų taip sakant nu masės klausimus tai a dabar reiškia europa na dar vis ne visos šalys vykdo tą 2% reikalavimą taip a ir tas pats dragis yra suskaičiavęs kad jeigu visos europos valstybės dabar

dar aštuonios nevykdo iš jų yra trys gana stambios ekonomikos tai yra ispanija italija ir belgija tai v dragio skaičiavimo jeigu visos dalis vykdytų tą 2% reikalavimą tai atsirastų dar papildomai 60 milijardų eurų papildomų išlaidų per metus iš visų europos sąjungos valstybių ir tuo atveju bendros išlaidos artėtų prie 400 milijardų per metus nes reikia atsiminti kad europos sąjungos bvp yra turbūt apie 18 trilijonų dabar siekia tai vat apie 360 400 milijardų esant 2% o dar kai kuriom šalim ir daugiauš išleidžiant būtų ta suma kurią kurią europos sąjungos šalys išleistų gynybai per metus jungtinės amerikos valstijos šiandien

išleidžia 900 milijardų beveik trilijoną jo beveik trilijoną dabar 1% yra apie 200 milijardų europoje papildomų lėšų skirtų gynybai per metus tai jeigu vietoj 2% atsiranda reikalavimas 3% ir tą reikalavimą šalys imasi vykdyti tai reiškia mes turim jau nebe 400 milijardų o mes turim 600 milijardų per metus tai jau yra pakankamai ženkli suma tada klausimas yra nuo ko mes ir viską pradedam turim susiskaičiuoti vat paimdami tuos nato vadinamus gebėjimų tikslus kiek reikia papildomai tankų kiek reikia ten artilerijos ir taip toliau mes turim labai aiškiai suskaičiuoti pagal tai kiek tai kainuotų na ir čia yra įvairių vertymų

kol kas tokių tikslesnių skaičių nėra e šalia šalia štai tų sakykim tokių standartinų ginkluotė mes kalbam ir apie e na tokius stambius bendraeuropinius gynybos projektus kaip e oro erdvės gynyba kur europa tikrai labai silpnai atrodo tada visas karinio mobilumo a projektavimas kas mum vėlgi labai svarbu yra ir tai reikalauja vėlgi pakankamai didelių pinigų tai štai susiskaičiavus kokie čia yra poreikiai tada galėtumėm žiūrėti kaip tuos poreikius galėtumėm finansuoti net ir nelaukiant kito a biudžeto kuris kaip sakiau ateis tiktai 28 metais na tai čia įvairių yra įvairių yra pavyzdžių ekspertai daug ką svarsto kol kas čia dar

anksti anksti kažką pasakyt bet verta prisiminti kad pandemijos pradžioje kai europos šalys pamatė kokios gali būt skausmingos ekonominės pasekmės tai tada europos sąjunga pirmą kartą savo istorijoje e ėjo į finansų rinką ir savo vardu skolinosi pakankamai didelę pinigų sumą tą patį galėtų su gynyba daryt ar ne dabar galėtų daryt su gynyba nes nu čia tiktai reikia galvoti apie tai kaip tie pinigai vėliau būtų grąžinami tai ypač jeigu didėtų nacionalinių šalių išlaidos gynybai tai galbūt tai galėtų būti ir tas resursas apie kurį būtų verta galvoti konstruojant tų paskolų grąžinimo mechanizmą o jeigu ta ginkluotė būtų perkama

ar ji galėtų būt siunčiama į mūsų tą rytinį flangą ar front nes saugoma ir europos sąjungos išorinė siena tai vienas iš tų stambių projektų nu jau aš čia kalbėjau pavyzdžiui tas sakykim projektas oro oro erdvės gynyba tikrai didžiulės apimties na ką tai reiškia oro erdvės gynyba tai reiškia prie kiekvieno strateginio centro tai yra miesto sostinės stambių elektrinių stambių uostų stambių stambių nežinau oro uostų tu reik reikia planuoti kad turi stovėti patriot priešlėktuvinės gynybos sistemos ar nežinau kurios tenai yra europietiškų ir tai kainuoja tai toks labai preliminarus vertinimas įvertinant kiek europoje galėtų būti tokių centrų kuriuos

reikia ginti būtent su tokiom sistemom ir kiek viena tokia sistema kainuoja tai bendra apimtis yra apie 500 milijardų eurų tai faktas kad vienu ipu to nepradėsi daryt daryti reiškia reikia pasirinkti prioritetines sritis prioritetinius taškus prioritetines prioritetinė teritorijos kurias reikia kuriomis reikia pasirūpinti labiau ir šitoj vietoj mano į kaip tik mūsų regionas na turėtų būti priskiriamas prie tokio prioritetinio regiono nes tarp tų visų dabar svarstomų didelių planų yra ir toks planas jau dabar jis yra viešai įvardijamas kaip šiaurės rytų regiono a fizinės sienos apsaugos stiprinimo planas va tą ką lietuva pradeda kartu su baltijos šalim daryti

tą a nežinau kaip čia vadina tą fizinę taip sakant barjerą sieną ar ne tą bunkerio sistemą bunkerių sistema visų ten tų griovių prieštankinių ir panašiai plius visa elektroninė dar gynybos sistema šitoj vietoj tai tai yra numatoma kaip vienas iš tokių didelių projektų kurį kurį reikėtų realizuo bendrom europos sąjungos pastangom nes iš tikrųjų va tas solidarumo faktorius jis čia yra labai svarbus tai mes tikrai rūpindamiesi savo gynyba mes kartu rūpinamės ir visos europos sąjungos gynybos stiprinimu o pon kabiliau kaip manot ar europos sąjungos valstybės yra pajėgios politiškai didinti savo finansavimą bent iki 3% ar 3,5 kaip

čia donaldas trampas įvardija nesvarbu ar donaldas trampas tą sako ar ne vien dėl dėl to kad na mato rusijos grėsmę ar tas įmanoma visoms valstybėms na mes matom ar ne tos pafrontės valstybės tą daro baltijos valstybės lenkija a bet kokioj nors ispanijoj ir ten ar italijoj sunku yra nes jie net tos grėsmės tiesiog nemato tas yra nu aiškiai suvokiama nu rusija iki ten nepasieks jų kol kas bent jau reikės pereit per vokietija prancūzija ar ne pirmiausia na čia yra turbūt keli dalykai tai šalys e yra vienas dalykas politinis supratimas ir kiek jisai na toks kaip

sakyt jau m verčiantis politikus daryti sprendimus e tai bendrai politinio supratimo kad gynyba iš tikrųjų reikalauja žymiai didesnio dėmesio man atrodo to supratimo atsiranda pakankamai daug bet jeigu pavyzdžiui mum tas supratimas na jisai jisai toks yra m mus taip sakant verčiantis jau dabar daryti sprendimus jaučiam grėsmę jo mes jaučiam grėsmę tai kitur dar toks taip sakant abejonės ar ar tikrai esam pajėgūs ten kokia nors italija ar jinai pajėgi skirti daugiau pinigų gynybai na va tas dar taip sakant nėra nusverta reikalas į gynybos pusę ir šitoj vietoj na vėlgi reikia turbūt čia papildomai irgi irgi tą

tą turim omeny nes kai kurios šalys ar ar tai būtų italija ar ispanija tą tenka girdėt tikrai pakankamai dažnai ypač italijos e vyriausybė na jie jie labai paprastai sako jiem yra problema kadangi jų deficitas jau dabar yra pakankamai didelis o europa turi šalia taip sakant gynybos reikalų dar turi ir visus finansinio stabilumo paktus tai jie kelia klausimą ar negalima dabar vardant gynybos reikalų daryti pokyčių stabilumo ir augimo pakte kuris reikalauja kad šalys narės laikytųsi taisyklių kad deficitas ne daugiau 3% valstybės skola ne daugiau 60% kad išlaidos skiriamos gynybai nebūtų įskaičiuojamos skaičiuojant štai pavyzdžiui tą patį

deficitą tai tame yra logikos aš negaliu pasakyti ar ar ar ar finansų ministrai tikrai visi sutartų žinom kad yra šalių kurios na truputį yra yra tos vadinamos labai la finansiškai drausmingos valstybės čia ypač mūsų kaimynaiė reg šiaurės regionojeie visą laiką jiems taip sakant 3% deficitas yra yra taškas ir viskas ir jie niekad savo požiūrio nekeisdavo bet tą požiūrį keitė per pandemiją ir dabar aš noriu pastebėti kad vieni iš iš tokių e tikrai pažangiai kalbančių apie gynybą yra vėlgi tos pačios skandinavijos šalys jeigu pasiklausyti danijos premjere e kaip jinai taip labai ryštingai ragina šalis ieškoti būdų

skirti žymiai didesnį finansavimą gynybai tiek tiek nacionaliniam e lygmeny tiek ir bendram europiniam lygmeny tai jeigu taip galvotų visos europos sąjungos valstybės tai čia problemos išsispręstų labai greitai bet p kubiliau kad žiūrovai suprastų nu iš esmės gi europos valstybės yra pajėgios tą daryti tiesiog mes esame taip ar ne pripratę prie komforto gerovės socialinės kad mes na neįsivaizduojam kaip galima būtų mažinti tam tikras išmokas ar ne tam tikras programas kad na skirti pinigų gerovė tai atrod sunkiai suvokiama dėl ir sakom negalim iš tikrųjų galim tik nenorim tai aš tą irgi visą laiką kartoju kad tikrai atsiminkim

kad mes ekonomiškai esam žymiai stipresni negu ta pati rusija na antras dalykas ko galbūt bent jau man kartais taip mintis kyla kad čia gal reikia su ekspertais tartis kad būtų gerai kad žmonėm dar aiškiau būtų parodyta kaip aš sakau labai aiški tiesa visi žinom kad na pasirengimas gynybai jisai kainuoja brangiai bet turim suvokti kad nepasirengimas gynybai kainuotų dar brangiau ir žymiai brangiau tai ukrainiečiai tą ir rodo kiek tai ukrainiečiai tą rodo tai tai štai ir čia galbūt yra būtų irgi argumentas ir tom pačiom pietinėm valstybėm nes na e tenka matyt tokių ekspertų vertinimų kurie skaičiuoja

na įsivaizduokim kad rusija eina su nauja agresija prieš kažkurią tai iš europos sąjungos valstybių čia mūsų regione ar tai čia lietuva būtų ar neduok dieve ar kažkuri kita kaimyninė valstybė tai poveikis tokios agresijos jis neapsiribotų vien tiktai va ta viena konkrečia valstybė poveikis žymiai platesnis ne tik karinis bet ekonominis finansinis visai pavyzdžiui eurozonai e visai europos sąjungos rinkai e iš tiesų gali būti labai ir labai nemažas ir dėl to nukentėtų ne tik ta šalis kuri būtų užpulta vat agresoriaus bet kentėtų visa europos sąjunga ir tame tarpe tos šalys kurios šiandien galbūt yra pakankamai toli nuo

nuo tos fronto linijos tai vat šituos taip sakant ekspertinius vertinimus mum reikia turėti pasidėjus ant stalo tam kad galėtumėm kalbėti su tom šalim nu kurios va tos grėsmės tiesioginės karinės grėsmės n kol kas galbūt nejaučia taip kaip mes jaučiam bet kurios turi suprasti ką tai reikštų jeigu mes nepasirūpinam atgrasinti potencialų agresorių bendromis savo pastangomis parodydami kad mes visi esam pasirengę ne viena lietuva ne viena tenai lenkija yra pasirengus bet visa europos sąjungos yra yra pasirengusi tai tokiu atveju jei tas mūsų nepasirengimas bendras gali labai brangiai mum atsieiti jeigu prasidėtų nedaug dieve kokie nors tokie agresyvūs

veiksmai o kodėl tos tos šalys neteki na pavyzdžiui kad gali būt tas realus karas su rusija na jūs ar neminėjot ir šiaip na yra daug ir aukšto rango karininkų ir žvalgybų vadovo sako na kad tikrai per artimiausius penkerius šešerius metus ypač jeigu būtų taika arba kažkokios tai paliaaubos ukrainoje na rusija tikrai gali būt pasirengusi išbandyti nato vienybę kodėl to nėra to tikėjimo suvokimo aš jo turit kokį paš jg gi bendraujatškinimas paaiškinas su tais politikais matot kas vyksta nu žinot tai čia klausimas yra paprastas bet atsakymai nėra labai pagožiantys ar gali žmonija pasimokyti iš savo istorinių

klaidų nu istorija rodo kad ne tai va tai tai aš visus raginu kas dabar vat nervingai žiūri į dabartinę situaciją ir kelia va taip klausimus tai kodėl ne kodėl kodėl nesiruošia aš sakau išsitraukit iš lentynos čerčilio biografiją vat yra ir lietuviškai išleistų nemažai aš dabar irgi vieną vėl iš naujo pradėjau skaityti vieną iš paskutinų labai gerai parašyta čerčilio biografija nes būtent man labai dažnai vat primena 30ųjų metų europą dabartinė situacija kai čerčilis vienišas bėgioja po britaniją ir po europą šaukdamas žiūrėkit į hitlerį hitleris ruošiasi karui prieš europą reiškia didina visą gamybą karinių ginklų ten laivyną

stato tankus gamina ir taip toliau o europa nieko nedaro bet europiečiai čerčelio žodžius visiškai nu maždaug ką tu čia žinai kaistuolis čia bėgioja gąsdina ir taip toliau karo kurstytojai tie vadin jo karo kurstytojai mes čia taika susitarsim vat daėjo iki to paties miuncheno a miuncheno to suokalbio atidavė čekoslovakijos sudetų žemes hitleris garantavo kad toliau jau čia saugos a čekoslovakijos sienas naujas sienas reiškia net ir pats įsibbergo po šešių mėnesių užėmė visą čeekoslovakiją su visa jos karine pramone ir į paryžių po to važiavo su škodos tankais tai ir tik tada jau tada jau pabudo europa jėzus

tu mano reikia kažkaip tai dabar jau čia pradėt rūpintis gynyba tai aš tikrai na aš nenoriu sakyt kad mes esam lygiai tokioj pačioj būsenoj aš kažkaip galvoju kad na bent šiek tiek pamokų iš istorijos mes galim išmokti ir todėl va tą tą tai ką dabar bandom ir kalbėt ir tą ką kalba ir ursula vonderleen ir ką kalba nato generalinis sekretorius tai nu yra yra man atrodo tai ir yra va tos pamokos iš istorijos nes jau nebėra taip kad kažkas vienas tiktai kaip čerčilis 30ais metais kad kažkas vienas apie tai kalbėtų bet žiūrėkit a o kaip

manot na o europiečiai atrodo net nereaguoja į tam tikrus ženklus na pavyzdys ar ne turime baltijos jūroje kabelių nutraukinėjimą nuolatinį tai yra hibridinės atakos sabotažas diversijos kaip kaip nori gali vadinti bet mes nereaguojam ar kodėl taip yra europa bijo sureaguoti na galėtų gi imtis ryštingų veiksmų na e čia vienas dalykas turbūt reaguojama ir aš tikiu kad ir dabar ir šitą kabelių e plėšimą bus sureaguota ir ir tenka girdėti ir ir kai kurių komisarų e iniciatyvos kurie vat kaip tik daugiau yra atsakingi už tą hibridinių karų portfelį būtent dėl tų pačių kabelių ir čia vat kolegė

komisijos viceprezidentė iš suomijos hena virkunen mes su ja kartu dirbam tai aš jau mačiau jos jos informaciją kad jinai jinai ruošiasi pateikti kai kurių pasiūlymų kaip būtų galima sustiprint tą kabelių kabelių apsaugą galbūt ko man atrodo kartais trūksta nes na iš tikrųjų va taip paėmus atskirai tai jeigu jau tos atakos nu taip liaudiškai tariant k pasidaro tokios kad jau nebegalima pro pirštų žiūrėt tai tada yra pabundama ir pradedama imtis veiksmų nu aš kaip pavyzdį galiu pasakyt mes visi atsimenam ten 21 metai turbūt tos pačios pabėgėlių iš per baltarusiją ką tada vadindavom instrumentalizavimu instrumentalizuota migracija tuo

metu europos sąjungoj daug kas sakė tai jūs čia ne taip sakant čia taikykit bendras taisykles priimkit visus čia migrantus ir taip toliauumš jo mes pradėjom statyti tvorą reiškia jo tai dabar jau europos komisija vat visiškai nesenai e dar labiau sustiprino jau daugiau negu mes vartodavom kalbą ir pavadino ir pavadino tokią migraciją aš net nežinau kaip išversti lietuvių kalbą e vpanization of migration į įginklinimas migracijos reiškia jau kad jin tampa tikrai karo priemon tai kaip aš sakau yra sureaguojama yra sureaguojama vat į tokią migraciją ir dabar sureaguota bus turbūt į kabelių apsauga ko man trūksta tai

tam tikra prasme tokio sisteminio dar matymo kad iš tikrųjų rusija prieš mus kariauja na tokį galima būtų pavadinti totalinį karą nu čia vėl verta prisiminti turbūt po krymo krymo okupacijos labai labai buvo išpopuliarė taip vadinamą gerasimovo doktriną visi nagrinėdavo tai vat būtent rusijos karo vadas gerasimovas paskelbė tada tokį ne tokį didelį ne tokios didelės apimties tekstą bet kuriame nu būtent įvardino kad vat kad šiandien nebegali atskirti kare a taip sakant va to tradicinio karo ką mes visi iš holivudo filmų įsivaizduojam nu kad karas tai yra tankai prieš tankus artilerija prieš prieš prieš altireriją ten raketos

ir taip toliau o gerasimas tada suformulavo kad taip sakant nuo elementarios propagandos iki va tokių sabotažo veiksmų kabelių nutraukimo ar tai kas čia vokietijoj dabar labai daug yra matomo tų sabotažų veiksmų iki realaus karo veiksmų viskas yra bendro karo dalis atskiros dalys tai vat šito matymo kaip aš kartais vadinu kad nu per medžius mes turim matyti ir visą mišką ne ne ne tiktai atskirus atvejus vat kabeliai ar ten kažkas dar tai man atrodo kad to dar trūksta ir trūksta tam tikra prasme supratimo o kaip tai stabdyti nes aš vat visą laiką kai aš girdžiu daug

kas sako nėra reagavimo nėra reagavimo į kabelius ir taip toliau ar ten į kažkokius kitus sabotažų veiksmus o kaip juos sulaikyti kitasį kartais atrodo kad yra lengviau galvoti apie tą tradicinį karą nu nes tu žinai vat jeigu eina jeigu priešas eina su tankais reiškia tu turi turėti aiškius ginklus su kuriais tu ginsis nuo tų tankų o kaip stabdyti va tuos sabotažo atvejus kokie čia ginklai gali suveikti arba neturim su kuo ar ne nes reikia daug pajėgumo ten reikia patrulių reikia tikrinimo ar ne kad ir tų pačių laivų įplaukiančių išplaukiančių ir taip toliau čia kas gali

galbūt sukelti konfliktą su rusija o to europos sąjungos valstybės nelabai nori ir baiminasi nu tai yra tam tikrų priežčių aš dar sakyčiau dar kabeliai tai nu maždaug aš galiu įsivaizduoti ir technologine prasme nu vat mano dalis portfelio yra e mano dalis atsakomybės yra už kosmosą tai kosmoso technologijos dabar žvalgyboje ir tame tarpe karinėj žvalgyboj yra viena nišiatimamų gynybos dalių ir ir ir ir mano įsidinimu iš tikrųjų naudojant tas kosmoso technologijas galima gana tiksliai sekti ir tų tanklaivių plaukiojimą ir kaip jie ten plaukia ir ir na aš nežinau ar galima įvertinti ar jisai su inkaru velkamu

dugnu plaukia ar ne bet iš tikrųjų yra tų priemonių baltijos jūra yra sekli čia dėl to gal yra skirtumas tame yra problema vandenynuose turbūt nepasiektų bet bet yra aš kai pasižiūrėjau čia paskutinė vat visiškai nesenai vokietijos spaudoj tokia tikrai nu vat kai sudeda visą vaizdą jie paskelbia vat visų visų tokių sabotažų veiksmų sąvada su labai trumpais aprašymais ir kai tu pamatai tai kiek tokių veiksmų pavyzdžiui yra įvykdyta vokietijos teritorijoj ir dronai skraidantys virš virš karinių bazių ir ir ten traukinių eismas sutrikdytas ir tas ir tas eina taip sakant per visą per visą europą čia ne

tiktai kabeliai mūsų jūroj na tai tada vat iškyla klausimas o kaip iš tikrųjų nuo to apsiginti ir nes tos taip sakant erdvė sabotažui sabotažininkai gali gali veikti labai įvairiai ir tokių nu aišku kad ir žvalgybos ir ir sekimo priemonės yra labai svarbios bet verta galvoti ir apie žymiai didesnius ir ir platesnius platesnius veiksmus kurių turim imtis o nėra taip kad na prie stiprių na nieks nelenda gi neateina ar ne prie kažkokio stipraus ar ne yra kažkas ten iž kojos jam nemina už ausų netampo ar snukį neduoda tai paprastai kalbant tokių prisibijimo o europa gal putinas

mato kad yra silpna nereaguoja bijo konflikto tai ir tampa mus va taip užūsų tai čia jūs teisingai teisingai tą sakot aš visą laiką kalbu kad na a kai mes kalbam apie europos gynybą tai turim matyti e dvi pusės mes turim galvoti apie tai kaip stiprinti savo gynybinius pajėgumus o putinas galvoja kaip silpnint mūsų gynybinius pajėgumus tame tarpe ir vat ir su visais hibridiniais veiksmais įnešti paniką įnešti kažkokio nerimo visuomenėje tai mes turim galvot kaip stiprinti savo gynybinius pajėgumus nuo tankų iki iki vat iki hibridinės gynybos iš kitos pusės mes turim galvoti kaip silpninti mūsų priešo

gebėjimus ir ne tik tankų bet ir ir visų kitų jo veiksmų gebėjimus tai čia iš vienos pusės taip įgyvendinam ekonomines sankcijas kad e paveiktumėm rusijos karinę pramonę ten geriau blogiau bet tos sankcijos jos veikia bet bet turim matyti ir žymiai platesnį spektrą į kur turim ieškoti sprendimų kaip silpninti putino gebėjimus veikti taip kaip jis veikia dabar tai būtų gerai kad taip galvotų daugiau europos politikų ne tik jūs ar dar grupelė kitų nes pagalvot apie tai kad galima kažką padaryti silpnint rusiją ar kažką padaryti yra kartais sunkiai suvokiama europiečiams bet einant į pabaigą mūsų pokalbi pone

kupiliau o apie lietuvą kalbant trup kaip jums atrodo mes dabar tinkame ir ruošiamės gimai patys mes labai mėgstam apie kitus šnekėt ar ne daug šnekėjom apie orčius o lietuviai nu aš manau kad to susrūo lietuvoj tikrai yra nemažai ir čia turbūt didelis nuopelnas yra ir pačios visuomenės aš turiu omeny ir ir tą pačią verslo bendruomenę ir ir ekspertinė bendruomenė kurie imasi iniciatyvų va čia buvo labai labai vertinga iniciatyva kai verslo ir ir ir ir visuomenės ekspertų iniciatyva apie galis indeksą kalb galios indeksą taip kai buvo kai buvo vėlgi ta vadinamas karo karo taip sakant simuliacija

kur buvo tikrinama na kaip lietuva apsigintų jeigu ateina rusijos kariuomenė 28 metais ir kai paaiškėjo kad su dabartiniais pajėgumais būtų sunku ir kad reikia papildomai 10 milijardų investuoti į papildomus pajėgumus tam kad galėtumėm bent 10 dienų apsigint tai aš šitą pavyzdį dabar kartoju visur kur tiktai man tenka kalbėti europos europos auditorijose vat ką reiškia kaip mes turime patys vertinti savo gebėjimus ir tada paaiškėja kad svarbu yra ne 3% tenai ir ar 3,5% o svarbu yra kiek tu turi artilerijos kiek tu turi kiek tu turi tenai haimarsų ar kitų dalykų ką taip nes ne procentais kariausiam

ar ne tai taip apie tai ir esmė tai tai va čia yra ką lietuva tikrai padarė vertingo ir galėtų ir galėtų tą dar plačiau kalbėt ir aš visą laiką bandau kai man tenka kalbėtis ir su lietuvos dabartinės vyriausybės atstovais ir anksčiau aš kalbėdavau žiūrėkit mes kaip mes tvarkomės gerai čia galim taip sakant geriau padaryti daugiau kažką padaryt pasiginčyti ten divizija kada mes čia galim ją turėti kaip čia tuos pinigus ar skolintis ar ar dar kitaip tai finansuoti bet mum labai svarbu yra iš tikrųjų kad galimai agresijai bū bm pasirengę ne tik mes vieni o būtų

pasirengusi visa europa nes reikia pripažint realybę nu mes vieni negalėsim pakavot mes per maži kovot su rus tai vat apie tai aš ir ir bandau sakyti kad žiūrėkit mes čia galim labai ilgai ginčytis ar dabar mes čia turim skirti tenai 3 su5 ar 4% ar net 5% lietuva klausimas yra ar kas bus su visa kita europa į kurios pajėgumų mum reikia kad ateitų per pirmą 10 dienų ir padėtų um apsiginti bet dabar atrodo kad mes kuriam pagundą putinui nes na tas yra nesirengimas toks staigus nėra to big bang kaip jū sakot to didžiojo sprogimo tai

nu tikt tikrai kuriama pagunda putinu išbandyt ir pažiūrėt tą tvirtumą ar arba silpnumą tai tas turbūt čia natūralu būtent tą tą ką jūs ir kalbėjot kad jeigu putinui mes ir toliau demonstruosim savo na tam tikra prasme tokį abejingumą arba nepasirengimą gynybai tai natūralu kadie jam kils pagunda išnaudoti šitokias aplinkybes jūs tikit kad gali būt karas tarp rusijos ir nato valstybių arba tarp europos ir rusijos nu aš tikiu pirmas dalykas aš tikiu kad europa tikrai gali m žymiai taip sakant kaip čia pasakyt taip na pradėt judėti link to kad pasirengtumėm bet kokiu atveju bet kokiai agresijai

tam turim būt pasirengi ką darys putinas mes čia nu negalim suprognozuot 100% 100% negalim suprognozuot ką mes galėtumėm suprognozuot tai savo pasirengimą ir tada galėtumėm tikėt kad jeigu mes tikrai parodom tikrą galią kad galim apsiginti kad gal ir putinui ar jo aplinkai užteks sveiko proto na a nepradėti naujos agresijos žinant ir suprantant jiem patiem kad jie nieko nepasieks jeigu jie jaus pagundą kad jie gali kažką pasiekt kad jie gali parodyti nato silpnumą kad jie gali kad jie gali vėl čia sukelti kažkokią sumaištį ir taip toliau tai be abejo kad na tuo atveju tikrai pasakyti ką

darys putinas būtų labai sudėtinga aš buvau tarp tų 22 metais kur nelabai tikėjau kad putinas gali pradėt agresiją prieš ukrainą dabar aš labai dažnai keliu sau klausimą ar aš turiu kokių nors argumentų kurie man įrodytų kad putinas tikrai nepradės agresijos prieš kaimynines europos sąjungos valstybes ir tokių argumentų na nėra taip paprasta surasti ypač jeigu mes nepajudėsim su savo visa gynybos su savo visu gynybos pasirengimu europos sąjungos mus paskutinis klausimas a kai kalbama apie tai kaip europa reaguoja ir kaip rengiasi grėsmėms man asmeniškai susidaro toks įspūdis kad europa kuri tik iš tikrųjų yra jau senokai daugelį

metų susirūpinusi apie tai kaip reikėtų iš išlaikyti savo komfortą socialinę gerovę arba kaip tik ją kurti ir auginti yra tarsi narkomanas kuris pripratęs yra prie to ir negali atsisakyt ir dabar ir ką reikia greitai persiorientuoti atsisakyti tam tikrų a dalykų kurie tau na buvo priprasti yra sunku tą padaryti ir praktiškai atrodo kartais net neįmanoma kad tai gali atsitikti jūs tikit kad gali būt tas persivertimas mąstyme arba diržų susiveržimas kad reikia gynybai daugiau pinigų dabar sustokim su savo socialinės gerovės kūrimu ir pasirūpinkim savo saugumu nes be saugumo nebus ir gerovės na tai čia vėl turbūt grįžtam

į tą 30ų metų istorinių pamokų laikotarpį tai lygiai tas pats buvo tai čerčilis bandė parodyti europiečiam kad žiūrėkit karas ateina europiečiai sakė ne mes čia taip gerai gyvenam e viskas čia taip reiškia gražu ir ir ir ramu čia su hitleriu susitarsim dėl taikos ir čia nieko mes daugiau nedarykim tai klaus ar dabar mes galim iš tokio vat na patogumo išlipti man atrodo tas taip sakant pabudimo procesas jis yra prasidėjęs aš tikiu kad na kad mum pavyks rasti bendrą sutarimą tarp europos sąjungos valstybių dėl to kad saugumui ir gynybai tikrai privalom skirti žymiai didesnį dėmesį aš

visą laiką kart tą žanmone formulę kuris vėlgi žanmone suvaidino labai stiprų vaidmenį padedant amerikai turėti taip vadinamą pergalės planą 41 metais pasir parengtą nes šerčilis jį buvo siuntęs į į vašingtoną kad jis padėtų pasirūpinti ginklų tiekimu britanijai bet jis padėjo dar ir visai amerikai pasiruošti tai žan mon a jau 57 metais kūriantis europos bendrijai pasakė labai tokią pranašišk frazė kad europos bendrija kursis krizių metu ir tai kas bus sukurta krizių metu tai ir bus europos bendrija dabar europos bendrija yra a na patiria gana gilią saugumo krizę ir ir todėl vat pradedama kurti tai kas yra

visiškai nauja europos bendrijai tai yra europos gynybos sąjunga na ir aš tikiu kad būtent šitos krizės apimtis ta saugumo krizės apimtis jinai kaip tik ir bus tas pagrindinis faktorius kuris na e sukurs pagrindą europos sąjungą europos bendrijai tapti žymiai stipresniais gynybos reikaluose tikėkimės kad taip ir bus kad putinas neaplenks mus ačiū jums ačiū